- užtaka
- ùžtaka sf. (1) NdŽ, KŽ; Rtr, L žr. užtakis 1: Ant Neapolio užtakos saulė stačių nebežeria žemyn spindulių Mair. Perkeliavo ir klonius, ir kalnus, ir upelius, ir upes, ir užtakas, ir mares A1886,98. Užtaka vadiname didelį jūrių arba marių plotą, į tvirtžemę įsikišusį rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.